9.1. Būvio ciklo vertinimas (BCV)

gj

Pramoninės ekologijos holistinei idėjai įgyvendinti reikalingos priemonės. Viena jų – būvio ciklo vertinimas (BCV)visuminis požiūris į gaminį, kai vertinamas gaminio poveikis aplinkai per visą jo būvio ciklą, pradedant žaliavų išgavimu, transportavimu, perdirbimu ir baigiant atliekų surinkimu (9.2 pav.).

Kiekvienas iš būvio ciklo etapų yra susijęs su didesniu ar mažesniu poveikiu aplinkai. Tai – vandens ir energijos sąnaudos, įvairiais chemikalais užterštos nuotekos, transporto tarša pervežant žaliavas ir gaminius, atliekos. Todėl projektuojant gaminį siekiama įvertinti, kokį poveikį jis darys aplinkai įvairiuose gamybos etapuose, o taip pat eksploatacijos ir produkto perdirbimo metu.

hy

9.2 pav. Būvio ciklo vertinimo principinė schema (pagal Pepper et al., 2006)

  Gaminio būvio ciklo analizė duoda visuminį požiūrį į jo poveikį aplinkai ir leidžia priimti sprendimus, kaip gaminti švaresnį produktą (Karaliūnaitė ir kt., 2002). Būvio ciklo duomenų analizė leidžia palyginti tarpusavyje keleto tam pačiam tikslui naudojamų gaminių poveikį aplinkai.
Būvio ciklo vertinimas (BCV) procedūrų rinkinys, skirtas medžiagų ir energijos sąnaudų/atliekų duomenų, kurie gali būti tiesiogiai priskirti produkto funkcionavimui per visą jo būvio ciklą, surinkimui ir poveikio aplinkai vertinimui. Pagrindinis BCV privalumas, palyginti su kitais poveikio aplinkai vertinimo metodais, pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimu ar aplinkosauginiu auditu, yra sistemos ribų išplėtimas, įtraukiant produkto būvio ciklo metu daromą poveikį aplinkai, neapsiribojant emisijomis ir atliekomis, susidariusiomis tik įmonėje.
Pastaruoju metu sparčiai vystosi įvairios BCV metodikos, kuriamos kompiuterinės programos surinktų duomenų apdorojimui, vis plačiau taikomi ekologinio projektavimo metodai (Pepper et al., 2006). BCV naudojami tarptautinės standartizacijos organizacijos rengiami ISO 14040 serijos standartai. ISO14040 serijos standartuose BCV dalijamas į keturis komponentus:
1) tikslo ir taikymo srities apibrėžimas, kuris aiškiai suformuluoja analizės paskirtį ir ribas;
2) inventorizacinė analizė, kuri remiasi energijos, žaliavų ir emisijų į orą, vandenį ir dirvožemį nustatymu ir kiekio apskaičiavimais;
3) būvio ciklo poveikio vertinimo metu inventorizacijos rezultatai perskaičiuojami į poveikį žmogaus sveikatai, aplinkai, gamtinių šaltinių nykimą ir kt.;
4) interpretacijos metu įvertinamos galimybės daromo poveikio aplinkai sumažinimui.
Šie komponentai gali būti naudojami visi kartu arba atskirai ir nebūtinai vienas po kito.
BCV gali būti naudojamas lyginant kelis produktus, atliekančius tą pačią funkciją. Pavyzdžiui, kuris iš produktų – polistireno puodukas ar popierinis puodukas; tekstilinė šluostė ar vienkartinė; automobilis, naudojantis dyzelinį kurą ar propano dujas - turi mažesnį poveikį aplinkai? Produktų lyginimas visuomet yra įdomus ir naudingas, tačiau neišvengiama neapibrėžtumų, netikslumų: vienas produktas gali būti gaminamas iš perdirbtų žaliavų, tačiau išskirti daugiau teršalų gamybos metu; kitam produktui pagaminti reikia mažiau energijos, tačiau daugiau toksiškų medžiagų; dar kito produkto gamybos metu gali susidaryti mažiau teršalų, tačiau jo perdirbimas sudaro keblumų.